- dekolonizacija
- dekolonizacija statusas T sritis Politika apibrėžtis Procesas, kurio metu kolonijos ar kitos priklausomos teritorijos tampa nepriklausomomis valstybėmis. Procesas prasidėjo 18 a., kai nuo Britanijos atsiskyrė ir tapo nepriklausomos jos kolonijos Š. Amerikoje. 19 a. pr., Europoje siaučiant Napoleono karams, subyrėjo Ispanijos imperija. Po I pasaulinio karo, kai kilo klausimas, ką daryti su nugalėtos Vokietijos kolonijomis, prasidėjo dekolonizacija. Tada už tautų apsisprendimo teisę pasisakiusių JAV siūlymu buvo nuspręsta ne tiesiog pasidalyti kolonijas nugalėjusioms valstybėms, bet palaipsniui dekolonizuoti, t. y. jų valdymą perduoti Tautų Lygai, kuri savo ruožtu suteiktų laikiną jų valdymo mandatą kuriai nors iš galingųjų valstybių, kol tos teritorijos bus pajėgios pačios įgyvendinti savivaldą. Po II pasaulinio karo ši sistema buvo perkelta JT specialiai įsteigtos Globos tarybos dispozicijai. Be organizuotos dekolonizacijos, vyko ir pačių kolonijų išsivadavimo kova. Kai kurios šalys buvo dekolonizuotos ne jų valdytojų valia, bet prieš jų valią. Po II pasaulinio karo suiro Britanijos ir Prancūzijos kolonijinės imperijos ir susikūrė suverenios valstybės. atitikmenys: angl. decolonization
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.